Man savanorystė yra kaip terapinis įrankis, padedantis įsižeminti, nesusireikšminti ir neužsisukti su negatyviomis mintimis.
Pirma savanorystė, kurią aiškiai prisimenu, buvo studijų laikais, kuomet sekmadieniais, socialiai pažeidžiamų šeimų vaikams padėjau daryti matematikos ir anglų kalbos namų darbus parapijos namuose.
Covid-19 laikotarpiu, kai vienu metu buvo apėmęs bejėgiškumas, užsiregistravau į „Stiprus kartu“ ir savanoriavau senelių namuose. Tai puikiai leido susidėlioti taškus ir suprasti, kad mano asmeninė situacija ir galimybės judėti, kad ir su apribojimais, tikrai nėra blogiausios.
Prasidėjus karui Ukrainoje, sąmoningai save ribojau ir žiūrėjau tik vienas žinias, vengiau bendravimo su žmonėmis, kurie kėlė papildomą įtampą. Man labai patiko mano buvusio Psichologijos akademijos dėstytojo mintis, kad šiuo metu mes neturime pasiduoti panikai ir daryti tai, ką galime geriausiai tiek savo profesinėje veikloje, tiek ir asmeniniame gyvenime. Tuo man ir patinka socialiniai tinklai, kad žmonės dalinasi savo mintimis, veiklomis, aplankytomis vietomis ar išragautu maistu. Iš socialinių tinklų mačiau, kad viena bėgikų bendruomenės narė Giedrė savanoriauja Kauno pabėgėlių centre, Maisto banko skyriuje. Tad parašiusi Giedrei, gavau maisto banko koordinatorės kontaktą ir pradėjau savanorystę ten. Vėl gi – puikus įsižeminimas.
Esu savanoriavusi Maisto banko maisto rūšiavimo skyriuje ir paketų dalinime. Irgi patirtis.
Jei ieškote pokyčių savo gyvenime, turite neatsakytų klausimų, turėtumėte apsvarstyti galimybę tapti savanoriu. Padėdami kitiems, atrasite labai daug naudingo sau ir apie save. Tikiu, kad tam tikrame etape ateis ir įdomių įžvalgų ir planų.
Savanorystė dažnai laikoma ne tik kaip galimybė padėti kitiems, bet ir kaip būdas asmeniniam tobulėjimui. Savanorystė gali būti vertinama kaip unikali priemonė, leidžianti žmonėms plėsti savo kompetencijas, stiprinti emocinę sveikatą ir rasti naują gyvenimo prasmę.
Savęs pažinimas
Savanorystė suteikia galimybę pažinti save naujose situacijose, išbandyti savo ribas ir įvertinti asmenines vertybes. Dirbdami su įvairiais žmonėmis ir iššūkiais, savanoriai dažnai atranda naujas savo savybes, tobulina emocinio atsparumo įgūdžius ir sužino daugiau apie savo tikruosius pomėgius bei aistras.
Empatijos ir bendravimo įgūdžių stiprinimas
Savanorystėje svarbus ne tik pagalbos teikimas, bet ir gebėjimas užmegzti ryšį su kitais. Tai puiki proga lavinti empatijos, klausymosi ir efektyvaus bendravimo įgūdžius, kurie yra būtini ne tik asmeniniame, bet ir profesiniame gyvenime.
Pasitikėjimo savimi didinimas
Nugalėjus iššūkius ir pasiekus teigiamų pokyčių savanoriškoje veikloje, savanoriai dažnai patiria pasitikėjimo savimi augimą. Tai skatina drąsiau siekti savo asmeninių tikslų ir išmokti vertinti savo indėlį į bendruomenės gerovę.
Profesinis augimas
Savanorystėje dalyvaujantys žmonės dažnai susiduria su įvairiomis užduotimis, kurios reikalauja naujų įgūdžių įsisavinimo. Tai gali apimti projektų valdymą, renginių organizavimą, komandos darbą ir net konkrečias technines ar profesines žinias.
Naujos pažintys
Savanorystė suteikia puikią galimybę plėsti savo socialinius tinklus ir susipažinti su įvairiais žmonėmis.
Lyderystės ir iniciatyvumo ugdymas
Dalyvavimas savanoriškoje veikloje dažnai reikalauja iniciatyvos ir gebėjimo imtis vadovavimo. Tai puiki proga asmenims, norintiems tobulinti savo vadovavimo įgūdžius, mokytis spręsti konfliktus, priimti sprendimus ir vadovauti komandai.
Savanorystė ne tik suteikia galimybę padaryti gerą darbą ir prisidėti prie bendruomenės gerovės, bet ir atveria duris į asmeninį ir profesinį tobulėjimą. Tai leidžia įgyti naujų įgūdžių, stiprina pasitikėjimą savimi, skatina empatiją ir bendravimą su įvairiais žmonėmis. Todėl savanorystė yra viena iš tų veiklų, kurios teikiamą naudą sunku pervertinti tiek asmeniniame, tiek profesiniame lygmenyse.
© Lina Šeduikytė