Savivertė – tai, kaip žmogus vertina save, savo gebėjimus, pasiekimus ir asmeninę vertę. Tai yra pagrindinis psichologinis elementas, turintis didžiulę įtaką mūsų emocinei gerovei, santykiams ir gebėjimui siekti tikslų tiek asmeniniame, tiek profesiniame gyvenime. Aukšta savivertė skatina pasitikėjimą savimi, optimizmą ir atsparumą sunkumams, o žema savivertė gali vesti į neigiamas emocijas, įskaitant depresiją, nerimą ir savęs izoliavimą.
Aukšta savivertė yra svarbi sveikų santykių kūrimui. Ji padeda žmonėms nustatyti sveikas ribas, gerbti save ir kitus, taip pat suteikia drąsos siekti asmeninių tikslų. Be to, aukšta savivertė mažina priklausomybę nuo kitų vertinimo ir skatina vidinę ramybę.
Darbe savivertė yra būtina norint siekti karjeros tikslų ar eiti tuo keliu, kurį jūs patys pasirenkate. Labai svarbu suprasti, kad ne visi žmonės nori būti vadovais ir gerbti jų pasirinkimą. Aukšta savivertė skatina imtis iniciatyvos, kalbėti viešai, reikalauti tinkamo atlyginimo ir siekti aukštesnių pareigų, jei toks yra jūsų pasirinkimas. Aukšta savivertė taip pat padeda geriau susidoroti su stresu ir neigiamu atsiliepimu, leidžiant tai matyti kaip augimo galimybę arba suprasti, kad tai yra kitų žmonių nuomonė, kuri nieko bendro su jumis neturi.
Stiprinant savivertę, mes ne tik pageriname savo emocinę būklę, bet ir geriname santykius su kitais bei atveriame duris profesiniam tobulėjimui. Prisiminkite, kad savivertės stiprinimas yra nuolatinis procesas, kuris reikalauja laiko, pastangų ir kantrybės, tačiau jos nauda yra neįkainojama tiek asmeniniame, tiek profesiniame gyvenime.
Emocinis intelektas (EI) ir savivertė yra glaudžiai susiję aspektai, kurie daro didelę įtaką mūsų emocinei gerovei, santykiams ir gebėjimui siekti asmeninių bei profesinių tikslų.
Savivertė yra glaudžiai susijusi su emociniu intelektu šiais būdais:
Savęs suvokimas. Vienas iš emocinio intelekto ramsčių yra gebėjimas atpažinti ir suprasti savo emocijas. Tai padeda mums geriau suprasti savo poreikius ir troškimus, kas yra būtina stipriai savivertei. Žmogus, kuris aiškiai suvokia savo emocijas, dažniausiai turi geresnę savivertę, nes jis yra savimi pasitikintis ir žino savo vertę.
Savikontrolė. Gebėjimas valdyti savo emocijas, vienas iš EI elementų, yra svarbus savivertei. Kada žmonės sugeba kontroliuoti impulsyvų elgesį ar neigiamas emocijas, jie jaučiasi kompetentingi ir savimi pasitikintys. Tai stiprina jų savivertę, nes jie jaučia, kad gali susidoroti su iššūkiais ir stresinėmis situacijomis.
Empatija. Empatija, arba gebėjimas suprasti ir jausti kitų žmonių emocijas, taip pat yra susijusi su saviverte. Asmenys, turintys aukštą EI, dažniau yra supratingi ir atjaučiantys, o tai padeda jiems kurti stipresnius ir prasmingesnius santykius. Stiprūs santykiai savo ruožtu teigiamai veikia mūsų savivertę.
Socialiniai įgūdžiai. Gebėjimas efektyviai bendrauti ir palaikyti santykius yra svarbus EI aspektas, kuris taip pat turi įtakos mūsų savivertei. Sėkmingi socialiniai santykiai padeda mums jaustis vertingiems, priimtiems ir mylimiems. Kuo geriau mokame bendrauti, tuo labiau jaučiame, kad galime daryti įtaką savo aplinkai ir santykiams, kas savo ruožtu stiprina mūsų savivertę.
Atsparumas. Emocinis intelektas padeda atpažinti ir tvarkyti sunkumus bei stresą, neleidžiant jiems ilgainiui neigiamai paveikti mūsų savivertės. Gebėjimas atsitiesti po nesėkmių, mokytis iš klaidų ir išlaikyti optimizmą sunkiose situacijose rodo tiek aukštą emocinį intelektą, tiek stiprią savivertę.
Kaip gerinti savivertę?
Fiksuokite savo pasiekimus. Kartais mes linkę pamiršti, ką esame pasiekę. Savo laimėjimų, net ir mažiausių, fiksavimas padeda mums pripažinti savo vertę ir stiprina mūsų savivertę. Tai gali būti dienoraštis, kuriame fiksuojate kasdienius laimėjimus, arba sienos lenta, kurioje kabinate svarbius pasiekimus.
Reguliariai skirkite laiko savianalizei. Stenkitės atpažinti, kokias emocijas jaučiate ir kodėl, bei kaip jos veikia jūsų elgesį. Dienoraščio rašymas gali būti puikus įrankis šiam tikslui pasiekti.
Užsiimkite saviugda. Mokymasis naujų įgūdžių, hobių ar kalbų gali padėti jaustis produktyvesniems ir pasitikintiems savo galimybėmis. Kiekvienas iššūkis, kurį įveikiate, daro teigiamą poveikį jūsų savivertei.
Rūpinkitės savo fizine sveikata. Reguliarus mankštinimasis, subalansuota mityba ir pakankamas miegas padeda gerinti fizinę sveikatą, o tai tiesiogiai veikia mūsų emocinę būseną ir savivertę.
Supraskite savo vidinius monologus. Stebėkite, ką sau sakote savo mintyse. Mokinkitės atpažinti ir keisti neigiamus savęs vertinimus į teigiamus. Vietoj to, kad sau sakyti „aš nieko nesugebu“, pasakykite „aš galiu išmokti ir tobulėti“.
Praktikuokite dėkingumą. Dėkingumo praktikavimas gali padėti sutelkti dėmesį į tai, kas gyvenime gerai, o ne telkti dėmesį į negatyvą. Tai padeda įvertinti savo gyvenimą iš platesnės perspektyvos ir stiprina savivertę.
Gerinkite socialinius įgūdžius. Aktyviai praktikuokite ir tobulinkite savo bendravimo įgūdžius. Tai apima ne tik kalbėjimą, bet ir klausymą, konfliktų sprendimą bei gebėjimą palaikyti ir stiprinti santykius. Tarpusavio ryšiai yra svarbūs mūsų emocinei gerovei ir savivertei.
Mokykitės atsparumo. Atsparumas nėra įgimtas – jį galima išmokti. Kai susiduriate su sunkumais, pabandykite juos matyti kaip galimybę augti. Stenkitės išlikti pozityvūs ir nepamirškite, kad kiekviena patirtis suteikia vertingų pamokų.
Šia tema rekomenduoju paskaityti Daniel Goleman „Emocinis intelektas“ ir David D. Burns „Geros nuotaikos vadovas. Nauja emocijų terapija“.
© Lina Šeduikytė